Straipsniai

Be Dievo ne iki slenksčio

Daugelis iš Jūsų turbūt girdėjote teiginį „Be Dievo ne iki slenksčio“. Aš taip pat daug kartų girdėjau, bet neseniai socialiniame tinkle man parašė, užtikrintai sakydami, kad egzistuoja tik krikščionių dievas. Pakalbėkime apie šią garsią frazę.

Slenkstis visada buvo nepaprastai svarbus — tai įėjimas į asmeninį pasaulį ir išėjimas iš jo, vartai į tai, ko niekas nematys ir nepripažins, taip sakant, mažą valstybę — šeimą, kurioje esate valdovas. Ant slenksčio kabinami amuletai, daromi prišaukimai, visi žino apie slenksčio galią arba, tiksliau, žinojo, dabar mažai kas supranta, kaip apsaugoti savo slenkstį.

Norėdami kur nors vykti, žmonės kreipėsi pagalbos į skirtingas Jėgas, tai buvo ir kelių dvasios ir tokios, kurios jau buvo Dieviškojo lygio, pavyzdžiui, Nikola ir, žinoma, Saulė.

Saulė yra materialus Aukščiausiojo pasireiškimas Žemėje. Akis vėliau tampa Saulės simboliu, bet kaip Jūs galite suprasti, kad iš tikrųjų tai yra Dievo akis, atkreipiu dėmesį, ne religinio dievo.

Taigi, kreipdamiesi į Saulę, žmonės prašė nušviesti jiems kelią. Vadinasi, mes suprantame, kad be Dievo ne iki slenksčio, tai yra, norint kažkur eiti, reikia kreiptis į Dievą, kuris apšvies kelią, į Visagalį ir jo pasireiškimą Žemėje Saulės pavidalu.

Kaip matote čia nėra nieko religinio. Ir kaip gi religinis dievas — sadistas, reikalaujantis gyvulių, žmonių ar jo sūnaus aukos — gali apšviesti kelią. Ar jūs apie tai pagalvojote?

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


1 Comment

  • vilmara
    14.08.2020 at 21:32

    Religiniuose išsireiškimuose labai daug užslėpta Pirmapradės Tiesos, kurios mes nesupratome, kurią priimdavome kaip religinę tiesą. Šie straipsniai vis daugiau ir daugiau atveria akis. Ačiū Jums, Aliona, už sugrąžintą Tikėjimą.