Suros

Kvėpavimo Sura

Sulaikiusi kvėpavimą Žemė Motina
rūke rytą ankstyvą pasitiko.
Šnabždėjo Žemė Motinos žodžius,
kuriuos aš žinojau.

Tartum Vėjų glostomos žalumos šnaresys,
kalbėjo man Motina Žemė,
tas šnabždesys pažįstamas.
Gerai žinomas ir suprantamas
Jums per mane priimamas.

Kaip kvėpuoju aš, Jūsų Motina, Vėjais skirtingais,
kaip dangus nusidažo aušromis raudonomis,
kaip mano šaltiniai Jums artimaisiais tampa,
kaip gimsta vaikai ir žodžiai mano pasklinda.

Aš, Žemė Motina, maitinsiu Jus,
nuo blogio slėpsiu.
Aš, Žemės Motina, Jūsų kelius laiminsiu.

Vėjų kvėpavimo ir Dangus platybės sparnuotos Aš įkvėpta,
kartu su Jumis, žmonės mano, kvėpuoju ir glėbyje Jus laikau.
Džiaugiuosi Jūsų pasiekimais ir kankinuosi dėl pralaimėjimų.

Nuo neatmenamų laikų buvau Jums Motina,
nuo neatmenamų laikų Jus savo vaikais vadinau.
Kodėl pamiršote Motiną, kodėl nusisukote nuo manęs,
nes kvailiai apsigavote.

Aš Jums savo tolius atversiu,
kad ir Jūs mane apkabintumėte,
ir motinišką mano šilumą pažintumėte.

Įkvėpti kvėpavimo suros
išsižadėkite kančios žiaurios,
ir mano šiltu kvėpavimu,
mes vėl apie viską pakalbėsime.

Kvėpavimo sura yra unikali tuo, kad ji gydo kvėpavimo sistemą ir padeda gauti Žemės apsaugą bei pagalbą.


Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad sergant bet kokia liga, būtina kreiptis pas gydytoją.

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


1 Comment