Suros

Liepiamoji Sura

Paskui žinojimą einanti,
Kiekvieno Žemėje klausanti.
Liepiamoji Sura Jums prieš akis,
Taigi perskaitykite patys.

Sura pasakoja įvairius dalykus,
Jūsų kūne raudonai įrašytus,
Kuo esate ir kaip vadinami būsite.

Žmonėms liepta gyventi džiaugsme,
Giminę savo mylėti ir gerbti,
Žemę Motiną
Apsaugoti.
Ir prieš Dangų už savo darbus atsakyti.

Nuo Laikų pradžios įsakyta,
Žmonėms realybė ir miegas duota,
Kad kūnas žmogaus kurtų,
O sapne su kūrėju kalbėtų.

Tikėjimą žmogui ne veltui dovanojo
Kad žinotų, kas yra aušra.
Tada aušra paskui Ra vadinosi,
Nes paskui Ra ji miegoti ėjo.

Žmonės šviesos sroves žinojo,
Mylimi ir ne vieniši buvo.
Rojumi vietą tą pavadino,
Ir gyvenimo taurę iš Ra gavo.

Bet atėjo kartą krokodilas
Ir skaisčiąją saulę jis prarijo…
Apie tai tada ne kartą rašyta,
Bet Jūs to nepripažįstate.

O kai lokio amžius atėjo,
Žmonės lokio pagalbos prašyti skubėjo.
Krokodilo Laikas išeina,
Jis bandą paskui save išsiveda.

Žmonės, kurie save prarado,
Ir vaikus savus krokodilui paaukojo.
Skirtingus laiškus rašys,
O tikslas jų vienas išliks.

Melagingais žodžiais žmones paaukos,
Ir ant kryžių antraštes iškabins.
Tik liepiamoji sura Jums apsigauti neleis,
Ir auštant pabusti Jums reiks.

Žemę Motiną
Rankomis apkabinti.
Dangui atsakymą duoti turėsite,
Kodėl Laikas blogaisiais
Panašūs į krokodilą būti norėjote.

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


Нет комментариев