Straipsniai

Numaldyk mano liūdesį

Tikriausiai, skaitydami straipsnio pavadinimą „numaldyk mano liūdesį“, jūs pagalvojote, kad kalbėsime apie to paties pavadinimo ikoną?

Ne, pagal jau nusistovėjusią tradiciją aš vesiu savo pasakojimą iš duotos frazės Pirmapradžio Šaltinio ir jūs viską suprasite. Pasakoju.

Jūs tikriausiai žinote, kad būtent Vanduo gali numalšinti troškulį, taigi buvo toks protėvių paprotys. Motina, jei vaikas dėl ko nors liūdėdavo (amžius nesvarbus), pripildavo Vandens į puodelį, kaip taisyklė į molinį, ir maišydama Vandenį šaukšteliu sakydavo:

„Numaldyk liūdesį vaikelio mano (vardas), numaldyk bei atvėsink, iš kūno jį išvesk. Lauk!»

Sakydavo ji tokius žodžius 9 kartus, o po to jos sūnus ar dukra gerdavo Vandenėlį. Ir liūdesys jį palikdavo.

Esmė ta, kad liūdesys kepa (rusų klb. печаль печет (liūdesys kepa) – jūs girdite tai žodyje?). Taigi Vanduo, pripildytas motiniško žodžio, atšaldydavo karštą liūdesį. Taigi esmė žinoma ne ikonoje. Vėliau Motina numaldyk liūdesį tapo paveikslu, ramybės namuose atvaizdu. Paveiksle buvo vaizduojama Motina, duodanti Vandenį pavargusiam ir liūdnam sūnui, ir tik paskui sugalvojo ikoną.

Mes gi grįšime prie Pirmapradžio Šaltinio, nes visur aplinkui pilna melo, bet mums jis nereikalingas.

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


Нет комментариев