Straipsniai

Pamokymas

Pakėlęs rankas į Dangų, žmogus paklausė:

— Kodėl man viskas taip blogai?

Jis, žinoma, nesitikėjo, kad iš Dangaus jam kažkas atsakys, bet netrukus išgirdo:

— Todėl, kad tu nežinai, kas tai yra gėris.

Žmogus sudrebėjo ir pasakė:

— Taip nesąžininga, juk aš kasdien tavęs prašiau džiaugsmo!

— Manęs? Tu į mane niekada nesikreipei, tu mane su kažkuo painioji.

— Ne, nepainioju! – pasipiktino žmogus. – Tu juk dievas?

— Dievas? Ne, aš ne dievas, o Dangiškoji Jėga.

— Kaip gi taip? O kur dievas?

— Koks dievas? – pasitikslino Dangus.

— Dievas, kurio kryžių aš nešioju ir visko prašau, jis juk ten, Danguje!

— Pas mus negyvena dievas! Tavo dievas daugiaveidis ir apsireiškia žmonėms dalindamas kančias. Tai tu, tikriausiai, jo ir klausei?

Žmogus susimąstė.

— Jo prašiau, juk jis sukūrė Dangų ir Žemę, jo! Ir jo kryžių nešioju.

Dangus nustebo:

— Mane sukūrė tas, kurį nukryžiavo, ir kurio mirštantį kūną tu, žmogau, nešioji?

— Ne, nepainiok, — suabejojo žmogus. – Dangų ir Žemę sukūrė jo tėvas.

Dangus vėl pasitikslino:

— Dievo tėvas, dievas, kuris sau paaukojo savo paties sūnų, sukūrė Dangų ir Žemę?

— Taip! – džiaugsmingai sušuko žmogus, juk pagaliau jį teisingai suprato.

— Ne, žmogau. Mūsų joks religinis dievas nesukūrė – nei tavo, nei žydų, nei musulmonų.

— O iš kur jūs atsiradot?

— Matai, visko Pradžių Pradžia pagimdo Pirmąją Šviesą, kuri vadinasi Raz, tai ir pirmasis Šviesos Dievas, tada prasideda ilgas pasaulio kūrimo procesas. Savaime suprantama, kad ne religija tai sukūrė. Žmogau, tu nelaimingas dėl to, kad niekada, girdi, niekada nesikreipei į Dangų, niekada nesikreipei į Žemę, o prašei džiaugsmo religinio dievo, kuris pats sau paaukojo savo sūnų, ir parašė, kad tu esi vergas. Kaip tu manai, ko nusipelno vergas? Džiaugsmas – tai duoti Ra, o Ra – tai šviesulių energijos srautai, apie juos nė žodžio nėra tavo knygelėje apie religiją.

Nutilo žmogus. O paskui paklausė:

— O galima man džiaugtis ar aš privalau tik kentėti?

Dangus nusišypsojo vaivorykšte ir tarė:

— Žinoma, juk laimė reikalinga kiekvienam. Būk laimingas, žmogau, ir prisimink, kad tu vaikštai Žeme ir apsigaubi Dangumi, nepamiršk apie mus.


Štai toks išėjo pamokymas, ne pamokymas, bet esmė jo labai gili. O jūs, žmonės, kreipiatės į Dangų ir Žemę, ar vis dar šaukiatės religinių dievų, kurie jus baudžia už prastą vergavimą?!

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


1 Comment