Motinėlės džiaugsmas

Išėjo Motinėlė iš namų,
Ir taip toli nuėjo.
Ėjo ėjo,
Beeidama kalbėjo:

„Džiaugsme mano, džiaugsmo vaike,
Iki senatvės džiaugsmingai gyvenk.
Sielvarto ir liūdesio nežinodamas,
Mano rankų apsaugomas“.

Grįžo Motina mano,
Būdama nevaisinga kūdikį pagimdė.
Motinėlė jį palaimino
Ir gyvenimo džiaugsmui nukreipė.

„Matė Saulę ryte Danguje,
Mano žodžiuose Saulė šilta.
Motinėlės palaiminimas,
Dangaus ir Žemės šlovinimas“.

Iš visų pusių Motiną kvietė,
Jos meilę džiaugsmu laikė.
Jūs šias eilutes perskaitėte,
Motinomis, džiaugsmą teikiančiomis tapote.