Aušros Sura

Lai gimsta Aušra prabudusia, Sura sparnuota,
Nes sparnai per Dangų ją neša,
Motinai Žemei Šviesą suteikia.

Aušra yra viso ko pradžia
Ir jai vienai žinoma.
Kaip Tamsa pagimdo Šviesą,
Kaip vaikas pažįsta tiesą.

Ir netaisykite žodžių
Klaidų juose nėra.
Tegul galva girdi
Pažįsta Šviesą!

Tamsa atsivers
Taigi,
Žiema išeina
Pavasaris paskui ją seka.

Laikas šoko šokius linksmus.
Kai prasidėjo Aušra,
Ir tam yra data.

Ji skamba nuliu,
Tada ateina skausmas.
Tamsos gimdymas Šviesą pagimdo,
Ir ateina Aušros.

Eina eilė kartų,
Mano žodžiuose garsai gyvena,
Tie, kurie atveria žinias
Ir nuima blogio bausmę.
Lai Aušra šviečia virš mūsų,
Tuo įsitikinsite patys.

Yra didybė Šviesos gimusios,
Šviesos Dievu žmonių pavadintu,
Žemė užpildyta garsais
Daugiau pasakysiu aš Jums.

Už blogio varpų skambesio, negalima išgirsti
Mūsų Šviesos balso,  dėl to skauda.
Nutildykit varpus – tylėk,
Šviesa šaukia mano balsas.
Todėl gimusiai žmonos kūne,
Man ne žmogiški apreiškimai duoti.

Sakau Jums kaip Motina,
Man patikėta Jums Šviesą perduoti.
Ir nusileidus iš Dangaus Žvaigžde,
Tapti sušalusiems Motina  gimta.

Pasitikite Aušrą,
Nebėra daugiau blogio metų.
Slopinkite varpų gaudesį,
Aušra ir meilė grįta į pasaulį.