Sura apie žmogų

Priėmė žmogus Šviesos Dievo atvaizdą,
Ir priimdamas pasakė.
Aš esu Šventas, nes mane užpildo šviesa
Ir Dievo džiaugsmu alsuoja.
Gyveno žmogus, šviesus žmogus,
Praėjo ne vienas šimtmetis
Kai žmogus švytėjo.
Didingieji iš Šviesos suspindo,
Ir pirmus kūnus sukūrė.
Taip atsirado žmogus,
Kuris tiek Šviesą, tiek materiją sujungia,
Dangų ir Žemę pažįsta.