Žiemos Saulėgrįžos Sura

Laba Diena, mano žmonės!
Šiandien dalinuosi su jumis Žiemos Saulėgrįžos Sura.
Žiemos Saulėgrįžos Sura

«Išlindo Saulutė ir iš už debesų, išlindo.
Ir tą dieną ji Jėgą Didžiąją atrakino.
Uždegėme žvakę mes Kalėdinę,
Kuri apie Saulės gimimą skelbia,
Kuri paskui visus metus mums apšviečia.
Vaikelis mažas lopšyje gulėjo,
Apie jaunos Saulės gimimą kalbėjo.
Ožka ragoška Saulę pieneliu pamaitino,
Tai ir nukeliavo Žeme nauja Jėga.
Išėjo medžiotojai sekmės medžioti
Ir pradėjo kiekvienas savo kelio ieškoti.
Tame kelyje nepavyks pamiegoti,

Nes tuomet pasiklysi,
Nes tuomet visą Gyvenimą blaškysies.
Tad deginkit žvakes, Saulėgrįža gi dabar,
Ir tuomet Žemė nesušals,
Žemė Saulę naują pasitiks,
Bei kiekvieną iš jūsų apšvies.
Šventos dienos, šventos naktys,
Rašykite laiškus ir kiekvieno raštas
Per amžius įsiamžins Jėga neprilygstama,
Aš jums šioje Suroje daug pasakiau.
Jūs ją Siela skaitykite,
Ir būkite prieš mane šventi,
Prieš save ir Giminę savo,
Ir kai ištirps Žiemos rūkas,
Pradės Pavasaris savo raštus pint,
Mes galėsime iki jo daug ką atnešt.
Dabar žodžiai mano, lyg žvakės dega,
Kiekvieną, kuris skaito, laimina.»