Straipsniai

Skirta ateistams

Kaip dažnai aš pradėjau girdėti išdidžiai ir arogantiškai „o aš esu ateistas“, „man nerūpi visokios religijos, aš tikiu tik savimi“.  Mano džiaugsmui nėra ribų.  Juk tai tie žmonės, kurie jau nebėra pasirengę tikėti religijų mitologija, kurie jau pradeda protingai mąstyti.  Tikėjimas savimi, tai juk Tikėjimas Pasauliu.  Tiesą sakant, tai yra pats tikriausias Tikėjimas, kai tikime tuo, kurį suprantame ir matome, tai yra savimi.  Ne, ateistai jie nėra bedievei, jiems tiesiog neįdomi religijų mitologija, žiaurumas ir nežmoniškumas, jie yra prieš praeities regresiją , jie nori vystymosi ir Gyvenimo, ne kančios ir vergovės dėl mitologinių istorijų.

Jei jaunuoliai ir merginos užaugo laisvės aplinkoje ir pasaulietinėje valstybėje, nėra privalomos religijos naštos, jie mąsto laisvai ir supranta, kad nėra pasirengę atsisakyti racionalumo naudai dėl kažkieno įsitikinimų, nesuderinamų su tikraisiais.  Tikėjimas savimi visada yra Tikėjimas pasauliu, nes žmogus vadovaujasi erdve ir Laiku bei mokosi su jais bendrauti.  Ateistus įprasta vadinti žmonėmis, nepriklausančiais religijai.  Bet kas jums pasakė, kad dievas yra religijoje, bet jo nėra žmoguje?

Skirtumas tarp religijos ir Tikejimo tame, kad religija — žmonių sukurta sistema (ne dievas parašė knygą ir pasakė, kad reikia nužudyti neištikimus ir aukoti), o Tikėjimas – žinios (žinojimas) Ra (Šviesos Srovių). Tai yra, Tikėjimas yra tai, ką mes matome ir suprantame, ir mokomės naudoti šias žinias Gyvenime.

Kažkas nemato Dangaus ir Žemės? Taip kaip mes tai matome, tai reiškia, kad mums nereikia mitų ir kažkieno idėjų, mes norime Gyventi šiame pasaulyje, patys tai jausdami.  Ateistas tiesiog neigia religijas ir dar nieko nežino apie Tikėjimą, bet jau intuityviai Sielos lygmenyje jis tiki savimi, nes kūnas — Sielos Šventykla, o kūnas tarnauja Sielai. Tai reiškia, kad ateistas nėra bedievis, ne tas, kuris pateks į pragarą, sukurtą religijų mituose, bet tas, kuris eina vystymosi keliu, suteikdamas pasauliui naujus kūrinius ir atradimus.

Ir kol vienas meldžiasi mitologinėms būtybėms, kurios nori aukų ir uoliai kenčia dėl tarnystės, kitas sukuria viską, tą ką žmonės naudoja, ir tai jiems padeda gyvenime (beje, religingi žmonės puikiai naudojasi telefonais, fotoaparatais, automobiliais, kompiuteriais, nors jie patys nieko nepadovanojo žmonėms).  Taigi, kas yra geras šioje gyvenimo tiesoje?

Mano patarimas visiems religijų gyventojams.  Pasirinkote šį kelią, nenorite nieko žinoti apie Tikėjimą ir esate pasirengęs likti religijoje toliau, todėl jums nereikia naudoti savo labui to ką sukūrė tie, kuriuos sudeginote ir kankinote inkvizicijoje (žiniuoniai, gydytojai, mokslininkai, turtingi, gražūs ir tiesiog nesutinkantys ne augti gyvenime).  O dabar priskiriate tokius bedieviams ir grąsinate, nekenčiate ir manote, kad jų kelias į pragarą. Jūsų egzistavimas apipintas mitologinėmis istorijomis ir pranašų raštais, kurie save taip pavadino. O ateistai nori Gyventi ir kurti džiaugsmą.  Skirtingi takai, skirtingi keliai.  Tačiau Gyvenimas dažnai suartina tiek vieną, tiek kitą, kad aklas pamatytų, kiek daug įdomių dalykų yra pasaulyje.  Bet, reaguodamas į tai, aklas bando išdurti matančiojo akis (tiesiogine ir perkeltine prasme).

Aš džiaugiuosi, kad jaunoji gydytojų, mokytojų, mokslininkų, politikų, rašytojų karta, iškilusi pasaulietinės valstybės ir visaverčio išsilavinimo pagrindu, yra Jėga tų šalių, kurios pašalino religijų grandines ir suteikė pasirinkimo laisvę.

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


1 Comment

  • vilmara
    12.05.2021 at 10:28

    Dabar, kai jau mes su šeima nebepriklausom jokiai religijai, ir grįžome į Tikėjimą — mus vadina ateistais. Žmonės dar nesupranta kad Tikėjimas nėra religija, tad Tikėjimas ir yra tas tikrasis Sielos šauksmas, kurio mes visi ieškome.