Suros

Vaivorykštės Sura

Išdalino žmonėms knygas šventas,
Pamatė žmonės kelius klaidingus.
Ir pradėjo maldas skaityti
Taip rytais susitikdami,
Kad nukryžiavimui meilėje prisipažintų.

Miesto viduryje avinus skerdė,
Ką kalbėjo, patys nežinojo.
O kunigus kultų kruvinųjų,
Geriausiais ir teisingiausiais laikė.

Žmonės vaikų savo neteko,
Tarnystei juos atidavė,
Ir sumanymų daugiau jokių neliko,
Kad tik nuodėmes atleistų.

Žmonės rinkdavosi, bet ne laimės valandą,
Bučiavo mirusiųjų kūno dalis.
Mirtis vaikščiojo ir kas valandą
Pačius artimiausius pasiimdavo.

Laukė žmonės teismo,
Kad jų pasigailėtų, jie juk stengėsi,
Bet juokdarys į juos žiūrėjo,
O ir girti kunigai juokėsi.

Bet Dangus Šviesa Žemę palietė
Ir vaivorykšte pavirto.
Per tą vaivorykštės tiltą
Aš vaivorykštės Surą vesiu.

Išsišvies Saule džiaugsmas
Ir liks tik šiek tiek.
Šią Surą neregiams skaityti,
Tarnystėje esančius Gyvenimui laiminant.

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


Нет комментариев